Hiacintai - kvapnūs, įvairiaspalviai, gamtos atgimimą pranaušaujantys lelijinių šeimos atstovai, dažnai sutinkami mūsų gėlynuose ir net ant palangių. Jie pražysta anksti pavasarį, kai dauguma gėlių dar miega, o jų ryškūs iš smulkučių žiedelių sudaryti žiedynai skelbia ne tik apie gamtos, bet ir žmonių nuotaikų atsigavimą. Juk po „bespalvės” žiemos ir jos darganų visi mes būname pasiilgę šilumos ir ryškių spalvų. O aromatingi, pirmųjų apsimiegojusių vabzdžių dūzgimu apgaubti hiacintų žiedai, ankstyvo pavasario fone, atrodo tiesiog magiškai.
Tam, kad atėjus pavasariui galėtume džiaugtis šių kvapnių gėlių žiedais, svarbu tinkamai ir laiku jas pasodinti. Daugelis svogūninių gėlių sodinamos rudenį - taip pat ir hiacintai. Hiacintų svogūnėliai gali būti sodinami rugsėjį, spalį ir net lapkritį. Per anksti juos pasodinus, augalai gali imti augti nesulaukę pavasario (aukštesnė nei 10 laipsnių šiluma jau gali paskatinti juos dygti), todėl skubėti tikrai neverta. Per vėlai pasodinti svogūnėliai gali nespėti įsišaknyti iki žiemos šalčių - tokiu atveju pavasarinių žiedų taip pat galite nesulaukti. Svarbu, kad augalas iki šalnų spėtų suformuoti stiprų šaknyną.
Nusipirkę svogūnėlius, atkreipkite dėmesį į rekomendacijas ant pakuotės ir, žinoma, į orų sąlygas. Paskutiniu laiku žiemos šalčiai niekur neskuba, todėl drąsiai galite sodinti hiacintus net iki lapkričio pabaigos. Specialistai pataria sodinimui numatytą vietą iš anksto apšildyti lapais, perpuvusiu mėšlu ar durpėmis bei uždengti plėvele nuo lietaus ir sniego. Susodinus svogūnėlius, viskas vėl uždengiama iki pavasario. Hiacintai yra vieni tų augalų, kurie reikalauja kiek daugiau dėmesio ir priežiūros.
Prieš sodinimą svogūnėlius laikykite sausoje, tamsioje ir vėsioje vietoje. Nei šaldytuvas, nei palangė tam tikrai netiks, tačiau dėžėje ar krepšyje nešildomoje patalpoje ar pusrūsyje jiems bus jauku ir gera.