Salotos – ankstyvos ir šilumai nereiklios, bet labai naudingos ir plačiai naudojamos daržovės. O jų įvairovė gali susukti galvą! Taigi, kaip skirstomos, kokiomis savybėmis pasižymi ir kaip sėjamos bei auginamos skirtingos salotų rūšys?
Lapinės salotos: auga bet kur
Lapinėse salotose gausu vitaminų C, B1, B2, K, E, PP, P, provitamino A, jodo, mangano, kalio, kalcio, geležies, kobalto, vario, boro, ląstelienos ir alkaloido laktucino. Lapinės salotos gerina kraujo sudėtį, padeda virškinti, raminamai veikia nervų sistemą, mažina pakilusį kraujospūdį, skatina šlapimo išsiskyrimą, laisvina vidurius, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda kovoti su nemiga, greitina medžiagų apykaitą, padeda randėti opoms.
Be kita ko, lapines salotas sudaro net 90 proc. vandens, o jų kaloringumas – tik 25 kcal. 100 g., todėl jos itin naudingos turintiems antsvorio ir norintiems sulieknėti.
Lapinės salotos – itin ankstyvos, nebijančios šalčio, augančios beveik bet kokioje dirvoje daržovės, taip pat jos greitai atželia, o jų priežiūra yra labai minimali. Svarbiausia – nepasėti salotų per tankiai, nes joms reikia vietos, taip pat laiku nuskinti ir palaikyti drėgmę.
Sėti verta šias lapinių salotų veisles: Lollo Bionda, Grand Rapids, Rekord, Salad Bowl, Australische Gele.
Gūžinės salotos: ar daiginti?
Gūžinės salotos – ne mažiau populiarios nei lapinės, o ir savybės jų yra labai panašios. Nuo lapinių jos skiriasi tuo, kad gūžinės salotos želia ne lapais, o suka gūžę. Jos traškesnės, ilgiau išsilaiko šviežios.
Gūžines salotas galima sėti kaip ir lapines, tačiau gūžinės salotos yra reiklesnės šilumai, be to jos ilgiau auga, todėl jų laukti reikia ilgiau. Specialistai norintiems ankstyvesnio gūžinių salotų derliaus rekomenduoja gūžines salotas daiginti daigyklose ar kituose indeliuose, o vėliau daigus perkelti tiesiai į šiltnamį arba dirvą.
Populiariausios gūžinių salotų veislės yra Dover, May Queen, Samba, Attraktion, Great Lakes 118.
Romėniškosios salotos: traškios, gaivios ir išskirtinės
Romėniškosios salotos yra labai gaivios, traškios ir pasižymi lengvu riešutų poskoniu. Jų sudėtyje gausu kalio, dažniausiai naudojamos salotoms gaminti. Būtent romėniškųjų salotų pagrindu gaminamos tradicinės Cezario salotos.
Romėniškąsias salotas, taip pat kaip ir gūžines, rekomenduojama daiginti, nes jos po daigų pasirodymo sudygsta per 70–100 dienų, t. y., jų sudygimas, lyginant su kitomis salotų rūšimis, užtrunka ilgiausiai.
Verta sėti šias romaniškųjų salotų veisles: Little Leprechaun, Paris White, Galander, Little Gem.
Taigi, salotų įvairovė – itin plati, kiekviena salotų rūšis pasižymi tam tikromis savybėmis, o auginant skirtingas veisles ir derinant jų sėjos bei daiginimo laiką, šviežiomis salotomis galite džiaugtis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.