Kanos, dar žinomos kaip pypytės, – ilgos vegetacijos ir įstabaus grožio augalai. Žemaūgės kanos dažniausiai auginamos lauko vazonuose, todėl yra nepakeičiama balkonų ir lauko terasų puošmena. Populiariausios dvi žemaūgių kanų veislės – „Cleopatra“ ir „Lucifer“. Aukštaūgės kanos gali papuošti namų darželius bei gėlynus. Aukšti kanų stiebai yra tvirti, nebijo stipraus vėjo, todėl jų nebūtina rišti prie atramos. Mėgstamiausios aukštaūgių kanų veislės – „Champion“ ir „Red King Humbert“. Lietuviškuose gėlynuose dažniausios indinės ir darželinės kanos.
Kanų auginimas ir priežiūra nėra sudėtingi. Šakniastiebiai sodinami anksti – dažniausiai jau vasario ir kovo mėnesiais. Sodinama į vazonus ir laikoma maždaug 18 °C temperatūroje, nepamirštant palaistyti. Pasirodžius pirmiesiems daigeliams ir įsitikinus, kad daugiau šalnų nebebus, kanas galima išnešti į lauką. Kanos mėgsta derlingą, drėgną ir purią dirvą, todėl, prieš jas sodinant, verta kruopščiai paruošti vietą. Rekomenduojama kanas sodinti kas 30–40 cm, o aukštaūges – dar rečiau. Augančias kanas būtina nuolat tręšti. Nors augalas nėra išrankus oro sąlygoms ir gali ištverti sausras, jis itin mėgsta drėgmę, todėl reikia nuolat laistyti.
Atėjus šaltesniam metų laikui (patartina prieš pirmąsias šalnas), vazoną su kanomis reikėtų įnešti į patalpą, kur dar ilgą laiką džiaugsitės kanų žydėjimu. Kaip ir daugelio gėlių, taip ir kanų antžeminė dalis pašalinama, o vazonas su šakniastiebiu laikomas sausoje, tamsioje ir vėsioje vietoje. Žiemą kanų laistyti nereikia.
Labai svarbu kanų augintojams žinoti tai, kad jos itin atsparios įvairioms ligoms ir kenkėjams. Vienintelis kenkėjas, galintis pulti šiuos augalus, yra voratinklinė erkė.